- imtinys
- imtinỹs, -ė̃ smob. (3b) Š, BŽ371 1. kas paimtas, pagrobtas: Imtinė (pagrobtoji žmona) nebūtinai turėjo prigulėti prie garsiųjų rš. 2. psn. kas paimtas į kariuomenę: O ant kelių važiuoti, ant kelių pėsti imtiniai rš. 3. belaisvis: Imtinỹs, jei norėjo ištrūkti nuo vijikų, turėjo būtinai ją (upę) perplaukti Š. Karo imtinys K.Būg. Privedė imtinį prie stipruolio rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
